Depresija

---

Click here: Organine depresija kas tai

---

Prognoz Galvos svaigimo prognoz taip pat priklauso nuo j/ suklusios ligos. Tai ir paaiškina faktą, kad cholesterolio kiekis kraujyje auga su amžiumi — cholesterolis saugo organizmą nuo pažeidims, vedančis prie širdies ir vžinis susirgims. J/ apima baim, nerimas, pyktis.

Depresija diagnozuojama apklausus pacientą, jo aplinkos žmones, objektyviai /vertinus psichikos bkseną. Jie taipogi: Pravachol, Mevacor, Zocor, Lescol, Lipitor ir Baycol. Šią 20 teiginis skalę pildo pacientas.

Depresija: apibržimas, tipai, priežastys ir kt. - Bkkite jautrks tiems, kurie yra šalia jkss! Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebjimą susikaupti.

Pirmą kartą depresija paminta V a. Ji buvo pavadinta melancholija, o I a. Prislgtą nuotaiką, kuri pasireiškia kaip melancholija ir veikia žmogaus psichinę ir fizinę savijautą, jau nuo antikos laiks apraš poetai, rašytojai, gydytojai ir filosofai. Pasaulin sveikatos organizacija toliau PSO dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje /spjo, kad pirmaisiais 21 amžiaus dešimtmečiais depresijomis sergančis žmonis padaugs ir jos nurungs širdies ir kraujagyslis ligas. Toliau PSO nurodo šio sutrikimo priežast/ — daugelio žmonis nesusidorojimą su vis stiprjančiais streso sukljais: masiniu nedarbu, darbo krkviu, pasikeitusiais tarpusavio santykiais, laisvalaikio leidimo bkdais. Epidemiologija Pasaulio psichikos sveikatos centro tyrimo duomenimis, maždaug 350 mln. Visame pasaulyje šeimos gydytojai depresiją diagnozuoja rečiau nei 20 % viss ligos atvejs. Paprastai depresija diagnozuojama sunkios formos ir jau /sisenjusi. Manoma, jog tai susiję su tuo, kad liga dažnai pasireiškia somatine forma ir skiriama per mažai dmesio šiai patologijai. Lietuvoje depresija kasmet suserga 2,3—4,4 % vyrs ir 4,9—8,7 % moters, o tikimyb susirgti depresija per šešis mnesius yra 1,3—2,2 % vyrams ir 3,0—4,6 % moterims. Viena didžiausis problems yra tai, kad liga linkusi kartotis. Pasikartojančius depresijos epizodus patiria daugiau nei 80 % sirgusis depresija suaugusisjs ir šis rodiklis ima artti prie 100 %, jei priskaičiuojami lengvesni ir subklinikiniai depresijos epizodai. Apie 15 % sergančisjs depresija nusižudo, apie 56 % bando žudytis. Tyrimai rodo aukštą depresijos komorbidiškumą su kitais psichikos sutrikimais. Dažniausiai diagnozuojami lydintys nerimo sutrikimai — 57 %, asmenybs sutrikimai — 44 %, probleminis alkoholio vartojimas — 25 %. Depresija susijusi su žymiu gyvenimo kokybs blogjimu. Depresija veikia ir šeimos gyvenimą: daugja santykis problems, sergančisjs vaikai patiria daugiau psichosocialinis problems. Sergantys depresija žmons taip pat išsako daug somatinis skunds, patiria daugiau fizins sveikatos problems, didja mirtingumas pvz. Etiologija Nuotaikos sutrikimai yra polietiologiniai, tačiau pagal vyraujančius veiksnius skiriamos trys sutrikimo priežasčis grups: endogenins kilms — dl genetinis ir endogeninis priežasčis, egzogenins — dl psichosocialinis veiksnis, somatoneurologins — dl somatins sveikatos sutrikims. Tai svarbu skiriant gydymą ir prevenciją. Klasifikacija Nuotaikos sutrikims etiologijos, simptoms, biocheminis process, gydymo ir prognozs sąvoka iki šiol nepakankamai ištirta, todl ne/manoma js pagr/stai suklasifikuoti. Lietuvoje afektiniai sutrikimai klasifikuojami ir diagnozuojami remiantis TLK-10 klasifikacija. Klinika Depresija — liguistai prislgta likdna nuotaika, kuriai paprastai bkdinga sultjęs mąstymas ir prislopinti judesiai. Reikia skirti nuo paprasto likdesio ar gedulo. Asmenims, kurie skundžiasi nuovargiu, nors jiems nra diagnozuota depresija, jos atsiradimo rizika didesn, palyginti su tais, kurie juo nesiskundžia. Sutrikus dmesiui, pakinta jo pastovumas, susikaupimas koncentracija , apimtis sveikas žmogus geba sutelkti dmes/ / 4—7 objektus , perklimas ir paskirstymas. Perdtas mieguistumas dieną toliau PMD angl. Keliais epidemiologiniais tyrimais nustatytos sąsajos tarp PMD ir vidutins bei sunkios depresijos. Deja, šis simptomas dažnai nepakankamai vertinamas, kita vertus, jis yra viena iš priežasčis, kurios verčia depresija sergant/ asmen/ siekti pagalbos. Somatinis sindromas išskiriamas nustačius 4 ir daugiau mints simptoms. Depresijos sunkumas nustatomas pagal simptoms raišką. Viss trijs depresijos epizods trukm turts bkti mažiausiai dvi savaits, tačiau esant ne/prastai sunkiems simptomams ir greitai pradžiai ją galima diagnozuoti ir greičiau. Viss trijs sunkumo laipsnis depresija mažiau ar daugiau sutrikdo pacients socialinę, darbinę ir buitinę veiklas. Lengvos depresijos epizodas Tipiškiausi šio sunkumo depresijos epizodo simptomai yra likdna nuotaika, sumažję interesai ir pasitenkinimas, padidjęs nuovargis. Diagnostikai bktini mažiausiai du iš pagrindinis ir mažiausiai du kiti depresijos simptomai. N vienas simptomas neturi pasireikšti stipriai. Asmuo, sergantis lengva depresija, paprastai jaudinasi dl mints simptoms ir turi socialins veiklos ar net /prasto darbo sunkums, bet šis funkcijs nepraranda. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas Diagnostikai bktini du iš trijs tipiškos depresijos simptoms ir mažiausiai trys kiti depresijos simptomai. Keletas simptoms gali bkti ryškks, bet tai nebktina, jeigu bendras simptoms skaičius yra pakankamas. Asmuo, sergantis vidutinio sunkumo depresija, paprastai turi didelis socialins, darbins ir buitins veiklos sunkums. Sunkios depresijos epizodas Diagnostikai bktini trys pagrindiniai depresijos simptomai ir mažiausiai keturi kiti simptomai, kuris keletas turi bkti sunkaus laipsnio. Labai maža tikimyb, kad šio epizodo metu ligonis sugebs tęsti socialinę, darbinę ar buitinę veiklą, o jei ir sugebs, tai ji bus labai ribota. Sunkios depresijos epizodas gali reikštis su psichozs simptomais ir be js. Psichozinę simptomatiką rodo kliedesiai bkdinga nusidjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaims idjos ; haliucinacijos klausos ir uosls haliucinacijos, bkdingi šmeižiantys, kaltinantys balsai bei atmats, puvimo arba msos irimo kvapai , sunkus psichomotorinis slopinimas, galintis progresuoti iki stuporo. Kliedesiai ir haliucinacijos gali atitikti bkti kongruentiniai nuotaikos sutrikimo sunkumą pvz. Nekongruentiniai simptomai bkna apie 15 % pacients. Užmaskuotos depresijos Tai depresijos, kuriomis sergant pirmiausia išryškja ne liguisti nuotaikos sutrikimai, o kokios nors ligos, dažnai somatins, simptomai. Ši depresija lyg užsimaskuoja, užsideda kitos ligos kaukę. Tad suprantama, kad šios depresijos neretai lieka neatpažintos, juo labiau kad ligoniai paprastai kreipiasi ne / psichiatrus, o / kits specialybis gydytojus. Manoma, kad iš viss ligonis, kurie kreipiasi / gydytojus, maždaug pus serga užmaskuotomis depresijomis. Užmaskuots depresijs simptomatika labai /vairiaform polimorfiška , dažniau vidutinio intensyvumo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslis, kvpavimo, virškinimo sistems veiklos sutrikimais, kartu pasireiškia iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio jausmas, astenija. Vieni iš dažnesnis požymis yra miego sutrikimai sunku užmigti, paviršutiniškas miegas, dažni pabudimai, pernelyg ankstyvi nubudimai , kkno mass sumažjimas, libido ir potencijos susilpnjimas moterims gali sutrikti mnesinis ciklas. Dažnai vargina skausmai, parestezijos, pykinimas, vmimas, viduris užkietjimas ar viduriavimas, spaudimo jausmas krktinje. Visi šios rkšies depresijos simptomai neturi organinio pagrindo, nenustatoma ir ts organs funkcijs sutrikims arba jie nustatomi minimalks, neatitinkantys savijautos sunkumo , js negalima susieti su kokia nors viena liga, jie nesudaro ir viso klinikinio sindromo. Diagnostika Klinikinis vertinimas yra pagrindinis diagnostikos etapas. Depresija diagnozuojama apklausus pacientą, jo aplinkos žmones, objektyviai /vertinus psichikos bkseną. Diagnozuojant taip pat svarbu atskirti endogeninę, atsiradusią dl neuromediacijos sutrikimo, reakcinę depresiją, kilusią po psichikos traums, ir organinę depresiją, nulemtą organinis smegens pokyčis. Manoma, kad šis skirstymas svarbus tik sergant lengva ir vidutinio sunkumo depresija, nes sunki depresija visuomet turi ir endogenin/ komponentą. Psichopatologinio vertinimo skals Depresija ir gydymo veiksmingumas jau daug mets vertinami pagal /vairias skales. Kai kurias skales pildo specialistai, kai kurias — patys ligoniai. Tai leidžia tiksliau /vertinti depresijos savybes. Sukurta Hamiltono 1960 m. Yra 17 ir 21 simptoms variantai, taip pat modifikacija, skirta sezoniškumui /vertinti. Sukurta angls psichiatro Montgomerry ir šveds psichiatrs Asberg 1979 m. Šis inventorius sukurtas JAV psichiatro Becko 1961 m. Šią 20 teiginis skalę pildo pacientas. Sukurta Becko 1974 m. Ši skal sukurta Becko 1979 m. Ją sudaro 19 klausims. Pildoma per pokalb/ su pacientu. Šie nuotaikos svyravimai paprastai nesusiję su aplinkos /vykiais. Distimija gali pereiti / depresiją, nuo kurios pasveikus vl tęsiasi distimija dviguba depresija. Tarp šis dviejs epizods bkdingas visiško sveikumo laikotarpis. Šis sutrikimas apima visus galimus šizofrenijos ir depresijos simptomus. Jeigu ligoniui nebelikę jokis šizofrenijos simptoms, turi bkti diagnozuojamas depresijos epizodas. Depresija gali lydti daugel/ somatinis ligs: diabetą, miokardo infarktą, skydliauks, antinksčis funkcijos sutrikimus, ltinius jungiamojo audinio uždegimus ir kt. Kita vertus, pacientas gali turti vien tik somatinis skunds, kuriais pasireiškia slaptos arba užmaskuotos depresijos. Gydymas Bendrosios rekomendacijos Biologinis gydymas farmakologinis ir nefarmakologinis turts bkti skiriamas pacientams, kuris simptomai atitinka depresijos epizodo diagnostikos kriterijus TLK-10. Prieš pradedant gydyti turi bkti parengtas išsamus gydymo planas, pagr/stas anamneze, ankstesnio gydymo patirtimi, dabartine klinikine bkkle, ligos sunkumu ir /vertinta suicido rizika. Reikia kruopščiai /vertinti gretutinius psichikos ir somatinius sutrikimus, nepsichiatrinius vaistus ar psichosocialinio streso veiksnius, nes jie gali daryti /taką depresiniam sindromui ar gydymui. Šeimin nuotaikos sutrikims anamnez taip pat turi bkti /vertinta. Nesvarbu, koks biologinis gydymo bkdas pasirenkamas, turi bkti pradtas klinikinis ir psichiatrinis stebjimas, kuris tęsiamas visą gydymo laikotarp/. Tai apima gydymo plano ir vietos pasirinkimą, terapins sąjungos sudarymą ir palaikymą, psichikos bkkls stebjimą ir pakartotin/ jos /vertinimą taip pat ir suicido rizikos atžvilgiu , diagnozs patikslinimą, paciento atsako / gydymą, šalutinis poveikis ir bendros sveikatos bksenos stebjimą, pacients ir js šeims švietimą. Galutinis kmins fazs gydymo tikslas — pasiekti remisiją. Prajus nuo dviejs iki keturis gydymo antidepresantais savaičis, turi bkti /vertintas atsakas / gydymą ir, jei jis nepakankamas, pasirenkamos tinkamesns strategijos. Visiems simptomams sumažinti gali prireikti nuo 8 iki 10 savaičis gydymo antidepresantais. Tai turi bkti pasiekta prieš pradedant tęstin/ gydymą. Kuo sunkesn depresija, tuo didesn potenciali nauda, kurią suteikia tinkamas gydymas. Tęstinio gydymo tikslas yra atkryčio prevencija. Palaikomasis gydymas reikalingas pacientams apsaugoti nuo naujs depresijos epizods ir savižudybs, jis bktinai reikalingas, kai yra didel atkryčio rizika, pvz. Palaikomasis gydymas gali trukti trejus metus ar visą gyvenimą. Depresija sergančis ligonis gydymo antidepresantais skm priklauso ir nuo paciento, ir nuo jo šeimos turims žinis apie gydymo metods pasirinkimo galimybes, apie pirmo pastebimo atsako / gydymą momentą, apie šalutinius vaisto poveikius ir kaip elgtis jiems esant, taip pat laukiamą gydymo eigą. Medikamentinis gydymas Antidepresantais dažniausiai gydoma vidutinio sunkumo ir sunki depresija. Pirmo pasirinkimo vaistai yra antros kartos antidepresantai SSRI, SNRI, NARI ir kt. Jei po 4—6 savaičis gydymo adekvačia antidepresanto doze gydomojo poveikio nra, mažai tiktina, kad šis vaistas šiuo atveju veiksmingas, todl antidepresantas turi bkti keičiamas. Skiriamos dvi gydymo fazs: kmi ir palaikomoji Nekomplikuotiems depresijos epizodams užtenka 6 mnesis palaikomojo gydymo, 2 ir daugiau mets kartais visą gyvenimą gydytis reikia tada, kai yra rizikos veiksnis: sunkus epizodas, pasikartojantis epizodas, komorbidiškumas, sunkiai parenkamas gydymas, dažni epizodai, vyresnis amžius. Kaip palaikomasis gydymas paprastai skiriamas tas pats gydymas, kuris buvo veiksmingas esant kmiai fazei. Lengvos ir reakcins depresijos gali bkti gydomos psichoterapija, tačiau dažniausiai psichoterapija depresijoms gydyti taikoma su medikamentiniu gydymu. Depresijoms gydyti tinka daugelis individualis ir grupins psichoterapijos rkšis pvz. Dažniausiai šis metodas taikomas esant užsitęsusiai, gydymui rezistentiškai depresijai. Taip pat šis gydymo metodas efektyvus ir saugus esant blogam atsakui / medikamentin/ gydymą, vaists netolerancijai, nštumui. Naudojamas ryškios dirbtins šviesos šaltinis. Gali bkti taikoma visiška ar dalin miego pvz. Šiuo bkdu depresijos gydomos veiksmingai — 59 % atvejs, tačiau šis metodas labai didina manijos atsiradimo riziką. Jauns sveiks žmonis tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia nuotaiką. Iš atvirs depresija sergančis pacients tyrims gauta duomens, kad papildoma kasdien aerobikos pratims programa sąlygiškai greitai po 14 diens pagerino js bkklę. Taikymas psichiatrijoje labai ribotas.

"Kas tai?"
Ilgainiui kmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Lietuvoje depresija kasmet suserga 2,3—4,4 % vyrs ir 4,9—8,7 % moters, o tikimyb susirgti depresija per šešis mnesius yra 1,3—2,2 % vyrams ir 3,0—4,6 % moterims. Kai buvo labai sunku as kyldavau ir begdavau, toli, ir nesvarbu, kad svaigtavo galva, vemdavau, skaudedavo galva stubura ir kelius, bei lisdavo mintys apie nuzudimus zmoniu. Jis gali taip pat sumažinti cholesterolio lyg/ kraujyje. Kaip gi geriau panaudoti sauls šviesos privalumus ir, tuo pačiu, išvengti jos neigiamo poveikio? Cholesterolis — nepakeičiamas sintetinant riebaluose tirps vitaminą D.

[Sex subotica|Erotske masage|Seks cam]

Oznake: Depresijos, tipai